Šeštadienis, 2026 m. lapkričio 21 d. [email protected]
Lietuvosregionai
Klaipėdos regionasArchyvinė publikacija

Dėmesys turizmo infrastruktūrai Klaipėdos rajono savivaldybėje

Klaipėdos miesto panorama

Klaipėdos rajono administracinis centras – Gargždų miestas (virš 15 tūkst. gyventojų) apie 17 km nutolęs nuo Klaipėdos miesto. Rajono vakarinius pakraščius skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. Istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė Garisdos vardu pirmą kartą paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius.

XV−XVI a. Gargžduose buvo Žemaičių seniūnų Kęsgailų dvaras. XIX a. dvaras priklausė baronams Rőne, įkūrusiems vieną gražiausių Žemaitijoje angliško stiliaus parkų, garsėjusiems dvare sukauptais senienų rinkiniais, turtinga biblioteka.

Turistų lankomi objektai: Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia su šventoriumi, Gargždų krašto muziejus, senasis dvaro parkas, futbolo stadionas, kuriame rungtyniauja Gargždų futbolo komanda "Banga", senosios Minijos ir Sodų gatvės, senasis Kalniškės (Gargždų) piliakalnis.

Pro Gargždus teka didžiausia ir gražiausia Žemaitijos upė Minija. Aktyvaus turizmo gerbėjai (autoturistai, dviratininkai, buriuotojai, žvejai) pasirenka vandens turizmą Minijos upe, mariomis.

Klaipėdos rajone susiduria dvi skirtingos kultūrinės sritys – Mažoji Lietuva ir Žemaitija, todėl jis turtingas savo istoriniu, dvasiniu bei materialiniu paveldu. Svarbiausias istorinis veiksnys, nulėmęs dabartinio Klaipėdos rajono kultūros paveldo bruožus beveik – 700 metų trukusi vokiečių kolonizacija. Tik 1923 m. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos.

Siekdama geriau išnaudoti pažintinio turizmo galimybes, populiarinti dviratį kaip ekologišką transportą, propaguoti sveiką gyvenimo būdą Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Gargždų turizmo infrastruktūros modernizavimas“.

Buvo įrengtos dviračių ir pėsčiųjų takų atkarpos Kvietinių g. ir pagal krašto kelią Nr. 216 Gargždai – Kretinga. Rekonstruotų Gargždų miesto J. Basanavičiaus g., Kvietinių g., Kęstučio g. ir kitų jau įrengtų dviračių ir pėsčiųjų takų pagrindu žiedo principu suformuota dviračių ir pėsčiųjų takų trasa Gargždų mieste, sudaranti palankesnes galimybes pasiekti turizmo požiūriu įdomius objektus. Sudarytos sąlygos toliau formuoti kitas dviračių ir pėsčiųjų trasas Gargžduose, integruoti Gargždų dviračių ir pėsčiųjų trasas į kitas egzistuojančias dviračių trasas.

Tuo būdu yra plečiamos dviračių turizmo, kaip vienos iš pažintinio (ekologinio) turizmo formų, galimybės, turinčios didelę socialinę – ekonominę naudą vietinei bendruomenei, nes sukuriamos naujos darbo vietos dviračių turizmo infrastruktūros vystymo ir turistų aptarnavimo sektoriuje, ypatingai kaimo turizmo sferoje.

Esama turizmo paslaugų analizė rodo, kad viena paslauga potencialius turistus sudominti sunku, nes reikalinga paslaugų įvairovė (paslaugų paketai), atitinkamas aptarnavimo lygis, išvystyta infrastruktūra, todėl ateityje planuojama formuoti daugiafunkcines trasas, kuriose būtų apjungiamos tiek sąlygos keliauti dviračiu, tiek sąlygos susipažinti su turizmo traukos objektais (gamtos ir kultūros paveldo paminklai ir kt.) ir kitos aptarnavimo paslaugos (maitinimas, pramogos).

Projektas įgyvendintas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“. Bendra projekto vertė: 301.206,33 €, iš jų 236.320,95 € ES paramos lėšos, 64.885,38 € Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšos.

Rekomenduojame

Skaitykite toliau

Visos naujienos