Kauno modernizmas: kaip pažinti UNESCO saugomą tarpukario architektūrą
Laikinosios sostinės pastatai, įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: ką pamatyti ir kaip susidaryti maršrutą.
Lietuvos širdis prie Nemuno ir Neries santakos – pramonės, studijų ir modernizmo kraštas.
Kauno apskritis įsikūrusi pačiame Lietuvos centre, kur susilieja dvi didžiausios šalies upės – Nemunas ir Neris. Kaunas, tarpukariu buvęs laikinąja sostine, šiandien yra antras pagal dydį šalies miestas, garsėjantis modernistine architektūra, universitetais ir krepšiniu. Aplink jį – kurortinis Birštonas, istoriniai Kėdainiai, Nemuno kilpos, Rumšiškių liaudies buities muziejus ir didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys – Kauno marios.
Kauno regionas – vienas svarbiausių Lietuvos pramonės ir logistikos centrų. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje veikia elektronikos, automobilių komponentų ir maisto pramonės įmonės, Jonavoje ir Kėdainiuose – stambi chemijos pramonė. Dėl centrinės padėties ir magistralių sankirtos regionas patrauklus sandėliavimo bei paskirstymo centrams, o Kaunas sparčiai auga kaip informacinių technologijų ir inžinerijos paslaugų miestas.
Kauno marių regioninis parkas, Nemuno kilpų regioninis parkas ir Dubysos slėnis – populiariausios poilsio vietos. Birštonas – vienas iš dviejų Lietuvos kurortų, žinomas mineraliniu vandeniu ir purvo procedūromis. Prienų šile ir Pociūnų aerodrome kyla sklandytuvai ir oro balionai, o dviratininkai renkasi takus palei Nemuną nuo Kauno iki Kulautuvos ir Zapyškio.
Kauno tarpukario modernizmo architektūra 2023 m. įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o 2022 m. Kaunas buvo Europos kultūros sostinė. Pažaislio kamaldulių vienuolynas laikomas vienu gražiausių baroko ansamblių Šiaurės Europoje. Kėdainių senamiestis su minaretu ir Radvilų palikimu, Raseinių krašto Šiluvos šventovė ir Rumšiškių muziejus po atviru dangumi pasakoja apie skirtingus Lietuvos istorijos sluoksnius.
Kaunas yra magistralių A1 (Vilnius–Klaipėda) ir „Via Baltica“ (A5) sankirtoje, čia veikia tarptautinis oro uostas Karmėlavoje ir intermodalinis terminalas Palemone. Pirmasis „Rail Baltica“ europinės vėžės ruožas jau jungia Kauną su Lenkijos pasienio kryptimi, o ateityje leis greitaisiais traukiniais pasiekti Vilnių, Rygą ir Taliną.
Kaune veikia Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas ir kitos aukštosios mokyklos, todėl miestas pelnytai vadinamas studentų miestu. Santakos slėnio mokslo ir technologijų parke telkiasi inovatyvios įmonės ir laboratorijos.






Laikinosios sostinės pastatai, įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: ką pamatyti ir kaip susidaryti maršrutą.
UAB „Vita Simplex“ projektui įgyvendinti buvo skirta iš viso 44 994,58 Eur suma, iš jų – 38 245,39 Eur ES lėšų, 3 374,59 Eur valstybės…
Kauno rajone projektu „Nemuno pakrančių kraštovaizdžio tvarkymas“, kuriam skirta 278 901 Eur, buvo siekiama išsaugoti Nemuno pakrančių…
Kauno rajono savivaldybės administracija baigė įgyvendinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto…
Projekto, kuriam numatyta skirti 7 722 825 Eur, iš kurių – 4 807 807 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų, tikslas – atskirojo komunalinių…
Projekto, kuriam skirta 203 647,12 Eur ES struktūrinių fondų, 17 968,87 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir 17 968,87 Eur Kauno…
Kauno apskritį sudaro 8 savivaldybės: Kauno miesto, Kauno rajono, Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono ir Raseinių rajono.
1920–1939 m., kai Vilnius buvo užimtas, Kaunas atliko Lietuvos sostinės funkcijas. Šiuo laikotarpiu pastatyti modernistiniai pastatai dabar saugomi UNESCO.
Birštono kurorte, prie Kauno marių, Nemuno kilpų regioniniame parke, Rumšiškių liaudies buities muziejuje ar Kėdainių senamiestyje.
Tai didžiausias Lietuvos dirbtinis vandens telkinys, susidaręs 1959 m. užtvenkus Nemuną prie Kauno hidroelektrinės. Aplink marias įsteigtas regioninis parkas.